Kaip pasidaryti komposto dėžę iš palečių – patogi sistema, kurią lengva ištuštinti

Rudenį sode atsiranda keistas paradoksas. Kuo daugiau tvarkaisi, tuo daugiau lieka to, ką reikia kažkur padėti: lapai, nupjauta žolė, nužydėję augalai, daržovių likučiai, smulkios šakos, obuoliai krituoliai…

Galima visa tai krauti į maišus ir kažkur vežti.

O galima pastatyti komposto dėžę.

Tik čia atsiranda kitas klausimas: ar dėl jos būtina važiuoti į parduotuvę?

Jeigu kieme ar garaže yra kelios senos paletės, lentų atraižų, likusių medvaržčių arba nupjautų vaismedžių šakų, atsakymas dažniausiai labai paprastas:

ne.

Dar daugiau – savadarbė komposto dėžė gali turėti vieną labai didelį pranašumą, apie kurį paprastai pagalvojame tik pradėję naudoti pirktinę.

Ją galima padaryti taip, kad kompostą būtų patogu išimti.

🤔 Plastikinė ar medinė komposto dėžė – kuri iš tikrųjų geresnė?

Būtų nesąžininga sakyti, kad medinė dėžė visais atvejais geresnė.

Gera plastikinė kompostinė turi rimtų privalumų.

Ji nepūva, jos nereikia remontuoti kaip medinės, ji kompaktiška, paprastai turi dangtį, o lauko sąlygoms skirtas UV poveikiui atsparesnis plastikas gali tarnauti daug metų.

Jeigu žmogus nori nusipirkti, pastatyti ir kuo mažiau konstruoti – tai visiškai racionalus pasirinkimas.

Tačiau plastikinės dėžės turi vieną savybę, kurią geriausiai supranta tie, kas tokią jau naudojo.

Kompostas susidaro ne ten, kur jį patogiausia pasiimti.

Naujas atliekas beriame iš viršaus. Seniausia ir labiausiai suirusi masė lieka apačioje.

Teoriškai tam ir skirtos mažos durelės kompostinės apačioje.

Praktiškai pro jas kartais tenka ne tiek semti, kiek krapštyti, kabinti ir traukti susispaudusią drėgną masę.

O dabar įsivaizduokite kitą variantą.

Priekinė komposto dėžės siena susideda iš kelių atskirai išimamų lentų.

Norite komposto?

Ištraukiate dvi apatines lentas.

Reikia daugiau?

Nuimate dar vieną.

O jeigu visa komposto krūva jau subrendusi – tiesiog nuimate visą priekinę sieną.

Gera konstrukcija yra ne ta, kuri gražiausiai atrodo pirmą dieną. Gera konstrukcija yra ta, kuri patogi tada, kai po dvejų metų ateina laikas ją ištuštinti.

🔄 Dar geriau – ne viena dėžė, o dvi arba trys

Čia ir prasideda įdomiausia dalis.

Jeigu turime vietos ir medžiagų, viena komposto dėžė nėra pats patogiausias sprendimas.

Kur kas praktiškiau turėti dvi sekcijas.

Tokioje sistemoje nebereikia nuolat bandyti iš dugno ištraukti kompostą tuo metu, kai viršuje dar beriamos šviežios atliekos.

Pripildei. Palikai. Pildai kitą.

Paprasta.

Ir kuo daugiau apie tai galvoji, tuo labiau pradedi suprasti, kad būtent čia paprasta medinė konstrukcija kartais tampa patogesnė už sudėtingesnį pirktinį gaminį.

📏 Kokio dydžio komposto dėžę daryti?

Nėra vieno stebuklingo matmens.

Mūsų pavyzdžiui siūlyčiau vienos sekcijos dydį maždaug:

• plotis – apie 100–120 cm;
• gylis – apie 100 cm;
• aukštis – apie 90–100 cm.

Jeigu statome dvi sekcijas šalia viena kitos, visa konstrukcija bus maždaug 200–240 cm pločio.

Tačiau čia galioja jau pažįstama Auksarankio taisyklė:

Pirmiausia pamatuokite tai, ką jau turite. Tik tada nuspręskite, kokio dydžio bus jūsų kompostinė.

Jeigu paletė yra 120 cm pločio – puiku.

Kam ją trumpinti iki 100 cm vien todėl, kad kažkur internete buvo toks brėžinys?

Jeigu turimos lentos diktuoja 95 cm gylį – tegul būna 95.

Kompostui liniuotė nerūpi.

Svarbesnė oro cirkuliacija, drėgmė ir tai, kad konstrukcija būtų patogi jums.

🪵 Ko reikės?

Pirmiausia nevažiuokite į parduotuvę.

Apeikite kiemą, garažą, rūsį ar sandėliuką.

Gal turite:

• 3–5 senas medines paletes;
• likusių tvoros lentų;
• senų, bet dar tvirtų lentų;
• medinių tašelių;
• senų medvaržčių;
• metalinių kampukų nuo ankstesnio projekto;
• tvirtos vielos;
• nupjautų tiesesnių vaismedžių šakų.

Kartais būsimą kompostinę jau turime.

Ji tik dar išardyta į dalis.

⚠️ Atsargiai su senomis paletėmis

Ne kiekviena pakelėje rasta paletė automatiškai yra gera statybinė medžiaga.

Jeigu paletė aiškiai sutepta tepalais, nežinomais chemikalais, stipriai kvepia ar jos istorija kelia įtarimų – kompostinei jos nenaudočiau.

Ant tarptautiniam transportui naudojamų palečių galima rasti IPPC žymėjimą.

HT reiškia, kad mediena buvo termiškai apdorota.

Tačiau net ir HT žymėjimas nepasako, kas ant tos paletės buvo vežama vėliau, todėl sveikas protas vis tiek svarbesnis už antspaudą.

🔨 1 žingsnis – parenkame vietą

Kompostinės geriau nestatyti ten, kur visą dieną kaitina saulė.

Pusiau pavėsinga vieta padeda masei ne taip greitai išdžiūti.

Dugno nedaryčiau nei betoninio, nei sandariai uždengto.

Kompostinė gali stovėti tiesiai ant žemės.

Taip vandens perteklius gali susigerti į gruntą, o kompostą pasiekia dirvožemio organizmai.

Apačioje galima pakloti storesnių smulkių šakelių sluoksnį – jis padeda oro cirkuliacijai ir drenažui.

Svarbu ir vieta sklype: Lietuvoje kompostavimo vietai taikomas atstumo nuo kaimyninio sklypo reikalavimas, todėl prieš statant prie pat tvoros verta tai pasitikrinti.

🧱 2 žingsnis – surenkame tris sienas

Paprasčiausias vienos sekcijos variantas:

• viena paletė – galinė siena;
• viena – kairysis šonas;
• viena – dešinysis šonas.

Sujungiame medvaržčiais, kampukais arba tvirta viela.

Štai ir beveik visa kompostinė.

Tačiau priekio dar neužkalame.

Čia slypi mūsų konstrukcijos svarbiausia gudrybė.

🚪 3 žingsnis – nuimama priekinė siena

Abiejuose priekiniuose kampuose pritvirtiname po vertikalų tašelį arba padarome paprastas kreipiančiąsias.

Tarp jų viena virš kitos įstatomos horizontalios lentos.

Maždaug taip:

Kai kompostinė tuščia, lentas sudedame.

Kai ji prisipildo – jos laiko masę viduje.

Kai norime pasiekti apačioje subrendusį kompostą:

ištraukiame apatinę lentą.

Arba dvi.

Arba visas.

➕ 4 žingsnis – prijungiame antrą sekciją

Štai kur paletės tampa ypač patogios.

Turėdami pirmą dėžę, prie vieno jos šono prijungiame dar dvi sienas, vidurinė siena tampa bendra abiem sekcijoms.

Todėl antrajai dėžei reikia mažiau medžiagų.

Norime trečios?

Pridedame dar vieną pertvarą ir galinę dalį.

Sistema gali augti tol, kol baigiasi vieta, paletės arba žmonos kantrybė. 😄

🌳 O jeigu nėra palečių? Kompostinė iš nupjautų šakų

Čia prasideda tikras taupaus auksarankio žaidimas.

Nugenėjus senus vaismedžius dažnai lieka gana daug tiesesnių šakų.

Jas galima ne išvežti, o panaudoti.

Keturiuose kampuose susmaigstome tvirtesnius kuolus, o storesnes šakas krauname aplink konstrukciją vieną ant kitos – panašiai kaip statant mažą rąstinį šulinį.

Vienas sluoksnis viena kryptimi.

Kitas – statmenai.

Vėl pirmyn.

Vėl skersai.

Gauname ažūrinę, orui laidžią komposto dėžę.

Ir jeigu po kelių metų dalis šakų pačios pradeda irti?

Tai nėra tragedija.

Tokia konstrukcija nuo pat pradžių sukurta tam, kad nebūtų amžina.

Supuvusį elementą pakeičiame kitu.

O visiškai natūrali, švari, niekuo neimpregnuota mediena ilgainiui pati tampa biologinio ciklo dalimi.

🌿 Ką dėti į komposto dėžę?

Kompostui puikiai tinka:

• nukritę lapai;
• nupjauta žolė;
• vaisių ir daržovių likučiai;
• kavos tirščiai;
• arbatos likučiai;
• smulkios šakelės;
• pjuvenos ir medžio skiedros iš švarios medienos;
• šiaudai;
• nužydėję augalai;
• susmulkintas nedažytas kartonas.

Svarbu nemesti vien tik vienos rūšies medžiagos.

Didžiulė šviežios žolės krūva greitai susispaudžia, joje ima trūkti oro ir ji gali pradėti nemaloniai kvepėti.

Todėl žolę verta maišyti su sausesnėmis medžiagomis – lapais, smulkiomis šakelėmis, kartonu ar medžio skiedromis.

🚫 Ko geriau nedėti?

Į paprastą sodo kompostinę nereikėtų mesti:

• mėsos ir žuvies;
• kaulų;
• riebalų;
• pieno produktų;
• naminių gyvūnų išmatų;
• plastiko ir kitų sintetinių medžiagų;
• chemikalais užterštos medienos;
• sergančių augalų;
• subrendusių sėklų pilnų piktžolių, jeigu kompostas neįkaista pakankamai joms sunaikinti.

💦 Jeigu kompostas smirda, greičiausiai jis bando kažką pasakyti

Geras kompostas neturėtų dvokti supuvusiu turiniu.

Jeigu kvapas nemalonus, dažniausiai masė:

per šlapia, per daug suspausta arba jai trūksta oro.

Supurenkite.

Įmaišykite sausų lapų, šakelių ar smulkinto kartono.

Jeigu viskas labai sausa ir procesas beveik sustojo – šiek tiek sudrėkinkite.

Kompostavimas nėra sudėtinga chemijos laboratorija.

Didžiąją darbo dalį gamta vis tiek padarys pati.

Mūsų užduotis – labai jai netrukdyti.

🕰️ Kada dėžę palikti ramybėje?

Čia ir pasinaudojame kelių sekcijų sistema.

Kai pirmoji beveik pilna:

nustojame į ją krauti šviežias atliekas.

Jeigu reikia, masę kartą permaišome.

Ir paliekame.

Nuo tos dienos visos naujos atliekos keliauja į antrą sekciją.

Pirmoje tuo metu vyksta dalykas, kuriam žmogus kartais trukdo labiausiai:

laikas.

Nebereikia kiekvieną savaitę iš apačios krapštyti saujos komposto.

Tegul visa partija subręsta.

Kai ji paruošta, nuimame priekinės sienos lentas ir turime prieigą praktiškai prie visos krūvos.

💰 O kiek sutaupome?

Jeigu paletes arba senas lentas jau turime:

Bet sutaupytų eurų skaičius nėra vienintelis matas.

Pirktinė plastikinė dėžė gali tarnauti ilgiau už neapsaugotą medinę.

Ir tai normalu.

Mes nekonkuruojame dėl rekordo, kuri kompostinė išgyvens ilgiau.

Medinės privalumas kitur:

• ją galima pastatyti iš jau turimų medžiagų;
• supuvusią lentą galima pakeisti atskirai;
• dydį galima keisti;
• galima pristatyti antrą ar trečią sekciją;
• ją paprasta išardyti;
• švarią neapdorotą medieną galima vėliau dar kartą panaudoti arba leisti jai natūraliai suirti.

🔥 O kas nutiks medinei kompostinei jos gyvenimo pabaigoje?

Po kelių metų apačioje esanti lenta gali supūti.

Ką tada?

Atsukame.

Pakeičiame.

Viskas.

Jeigu konstrukcija vieną dieną taps visai nebereikalinga, švari, nedažyta ir neimpregnuota mediena vis dar gali būti panaudota kitam projektui, susmulkinta ar palikta natūraliai suirti.

Su dažyta, lakuota, klijuota ar impregnuota mediena elgtis reikia kitaip – jos negalima tiesiog mesti į kompostą ar deginti kaip paprastų sausų šakų.

Todėl kompostinei yra dar viena priežastis rinktis kuo paprastesnę, švarią medieną.

♻️ Gal svarbiausia net ne komposto dėžė

Galima nusipirkti plastikinę kompostinę.

Galima nusipirkti naujų lentų ir pasidaryti medinę.

Bet yra ir trečias variantas.

Apsižvalgai.

Prie malkinės stovi trys senos paletės.

Po vaismedžių genėjimo guli šakų krūva.

Garaže dėžutėje likę medvaržčių.

Ir staiga supranti:

man beveik nieko netrūksta.

Po kelių valandų atsiranda daiktas, kurio vakar nebuvo.

Dar po metų jame buvę lapai, žolė ir obuoliai virsta žeme, kuri grįžta į daržą.

O kai viena dėžė prisipildo?

Jeigu yra vietos…

šalia pastatome kitą.

Jeigu labai patiko – ir trečią. 😄

Taupumas prasideda ne tada, kai ieškome pigiausio daikto parduotuvėje. Jis prasideda tada, kai prieš važiuodami į parduotuvę pasižiūrime, ką jau turime.

Ir šiuo atveju iš kelių daiktų, kurie galėjo tapti atliekomis, pasidarome vietą, kurioje atliekos virsta kažkuo naudingu.

Turbūt sunku sugalvoti labiau auksarankišką projektą.